Research indexJournal article
ИССЛЕДОВАНИЕ ТОЧНОСТИ ПОСТРОЕНИЯ ФОТОГРАММЕТРИЧЕСКИХ СЕТЕЙ МЕТОДОМ СТАТИСТИЧЕСКОГО МОДЕЛИРОВАНИЯ НА ЭЦВМ
Вайнаускас, Жальнерукас, Vainauskas and 3 others
Geodezijos Darbai1 Jan 1971Open access
NobleIDark:/48914/w1/20260521/01440EA7DOI10.1080/13921843.1971.10553098
ИССЛЕДОВАНИЕ ТОЧНОСТИ ПОСТРОЕНИЯ ФОТОГРАММЕТРИЧЕСКИХ СЕТЕЙ МЕТОДОМ СТАТИСТИЧЕСКОГО МОДЕЛИРОВАНИЯ НА ЭЦВМ
Вайнаускас, Жальнерукас, Vainauskas and 3 others · Geodezijos Darbai · 1971
NobleIDark:/48914/w1/20260521/01440EA7DOI10.1080/13921843.1971.10553098
Abstract
REZIUMĖ Atsitiktinių klaidų veikimui fototrianguliacijos tinkluose tirti gali būti panaudotas statistinis Monte-Karlo metodas, kuriam realizuoti plačias galimybes teikia elektroninės skaičiavimo mašinos. Priklausomai nuo užduoto tikimybinio argumentų pasiskirstymo dėsnio ESM pagalba išskaičiuojami eilės argumentų atsitiktiniai dydžiai, o po to ir funkcijų reiksmės, kurios yra ieškomi rezultatai. Tokiems argumentams formuoti gali būti panaudojami specialūs atsitiktinių dydžių davikliai, įeinantys į ESM komplektą, arba argumentų reikšmės skaiciuojamos programiniu būdu pagal vieną ar kitą rekurentinę formulę. Straipsnyje pateikiami analitinės planinės fotorianguliacijos maršrutinių ir blokinių tinklų sudarymo metodikos ir tikslumo Monte-Karlo metodu tyrimo rezultatai. [Sbreve]iam tikslui buvo panaudota ESM Minsk-14. Išeinant iš aerovaizdų radialinių krypčių vidutinės kvadratinės klaidos ± 1',6 atsitiktiniams dydžiams formuoti sudaryta speciali paprogramė, kuri įjungta į analitinės planinės fototrianguliacijos skaičiavimo programą [3]. Suformuotus tokiu būdu normaliniai pasiskirsčiusius atsitiktinius dydžius elektroninė skaičiavimo mašina įveda į aerovaizdų matavimo duomenis ir skaičiuoja fototrianguliacijos grandinę. Maršrutinės fototrianguliacijos analizei buvo išskaičiuota minėtu būdu 120 maketinių grandinių. Kiekvienos grandinės ilgis 10 bazių (pirmos bazės ilgis lygus 1000 m.). Visų grandinės taškų tikslios koordinačių reikšmės buvo žinomos iš anksto. Straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai įvairiais fototrianguliacijos sudarymo etapais. Po to dviem būdais buvo sudaryti planinės analitinės fototriangu liacijos blokiniai tinklai, susidedantys iš 9 maršrutų, kuriių ilgis sudarė 9 fotografaviamo bazes. Pirmuoju atveju blokinis tinklas buvo sudaromas apjungiant maršrutinius tinklus, o antruoju—nedidelius pablokius. Gautieji tinklai buvo išlyginti įvairiais būdais ir pagal kontrolinius taškus įvertintas jų tikslūmas. Abu blokinės fototrianguliacijos sudarymo variantai pasirodė vienodai tikslūs. Praktiškai pirmąjį variantą reikia laikyti pranašesniu už antrąjį, nes lengviau realizuoti skaičiavimo procesą elektroninėmis skaičiavimo mašinomis. Remiantis gautais duomenimis, straipsnyje daromos svarbią praktinę reikšmę turinčios išvados.